virtuali buveine

Naujųjų technologijų dėka įmonių steigimas tapo gana paprastu dalyku. Šiomis dienomis įmonė beveik be jokio vargo gali būti įsteigta tiesiog internetu. Vis tik, neišspręstų klausimų, kuriuos galima pavadinti problema, yra ir šioje srityje, o viena iš bene didžiausių, su kuria dažniausiai susiduria įmonių steigėjai – įmonės registracijos adresas.

Tiek Lietuvoje, tiek ir daugelyje užsienio valstybių, įmonių steigėjai, kurie įmonės veiklos pradžioje neturi biurų, t. y. fizinės įmonės buveinės, kurios adresas galėtų būti nurodytas valstybės institucijoms teikiamuose įmonės steigimo dokumentuose, nuolat susiduria su klausimu, kur registruoti įmonę? Dažniausiai to išeitis būna įmonės registracija vieno iš steigėjų ar jų artimųjų gyvenamojoje vietoje (butuose, namuose), arba pasirenkamas kitas variantas – įmonės adresas tiesiog nusiperkamas iš įmonės adresus pardavinėjančių asmenų.

Kadangi registruotas įmonės adresas – skelbiamas viešai ir yra laikomas oficialiu ir patikimu įmonės kontaktu, kuriuo, tiek valstybinės ir savivaldybių institucijos, tiek ir kiti asmenys, gali kreiptis ir visada pasiekti įmonę (bent jau to tikimasi), tuo atveju, kai įmonė yra registruojama adresu, kurioje veiklos ji nevykdo, ne retai pasitaiko atvejų, kad įmonė jai siunčiamos korespondencijos negauna išvis arba gauna pavėluotai. O kur dar papildoma administracinė našta? Kuri atsiranda siunčiant dokumentus registruotu paštu, o nepavykus jų įteikti kelis kartus, dažnai dokumentams įteikti tenka už mokestį pasitelkti antstolį, skelbti pranešimus viešai dienraščiuose ar panašiai.

Be kita ko reikėtų nepamiršti ir to, kad registruojant įmonę ne jai nuosavybes teise priklausančiose patalpose (biure), reikia gauti asmens, kuriam patalpos priklauso nuosavybes teise sutikimą ir leidimą registruoti, registruojant įmonę fiziniam asmeniui priklausančiose patalpoje sutikimas turi būti patvirtintas notaro, kai patalpos yra įgytos santuokos metu, sutikimą turi duoti abu sutuoktiniai, kai turtas priklauso keliems savininkams, sutikimą registruoti įmonę turi pasirašyti visi savininkai. Tokia tvarka reiškia, jog bandydami įregistruoti įmonę ne jai nuosavybes teise priklausančiose patalpose, galime, o dažniausiai ir „įsiveliame“ į ilgą, varginantį ir painų procesą, kuris be abejonės sąlygoja ir papildomų išlaidų atsiradimą.

Advokatų profesinės bendrijos „Legalit“ nuomone, sveikintinas yra Lietuvos ūkio ministerijos siūlymas – virtualus įmonės buveinės adresas.

Kaip teigiama Ūkio ministerijos pranešime, virtuali įmonės buveinė – tai platforma, į kurią realiu laiku įmonei atkeliautų pranešimai ir dokumentai iš valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų bei kitų asmenų. Įmonės steigėjams pasirinkus steigti įmonę naudojantis virtualia buveine, įmonė nebeprivalėtų turėti fizinio adreso. Įmonei būtų suteiktas elektroninio pristatymo dėžutės adresas nacionalinėje elektroninių siuntų pristatymo informacinėje sistemoje. Sistema, be kita ko, užtikrintų siunčiamų elektroninių dokumentų ir pranešimų originalumo patvirtinimą, saugumą ir tikslų kiekvieno etapo statuso fiksavimą (dokumentų išsiuntimo, pristatymo, gavimo, perskaitymo ar pasirašymo).

Atitinkamai šios inovatyvios idėjos įgyvendinimas palengvintų ne tik įmonių steigimo procedūrą, sumažintų pašto siuntoms, kurjerių paslaugoms bei tam pačiam įmonės steigimui skiriamas išlaidas, bet kartu ir suteiktų galimybę paprasčiau susisiekti su įmonės valdymo organais, be kita ko nebeleistų „piktybiškoms“ įmonėms piktnaudžiauti teise, teigiant, jog dokumentų ir (ar) pranešimų nebuvo gauta. Įgyvendinus Ūkio ministerijos siūlymą, Lietuva taptų viena pirmųjų pasaulyje, įteisinusių virtualią buveinę, o tai be abejones skatintų užsienio verslininkus steigti verslą Lietuvoje.