Įstatymų leidėjas nuo 2019 m. sausio 1 d. viešuosius pirkimus organizuojančioms perkančiosioms organizacijoms suteikia dar vieną „ginklą“ prieš konkursuose dalyvaujančius nesąžiningus tiekėjus. Šiuo atveju naujai įsigaliosiančioje LR viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) redakcijoje yra įvedama nauja sąvoka „minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai“, kurių neatitinkantys tiekėjai yra šalinami iš viešojo pirkimo procedūrų. Legalit komandos teisininkai paaiškina, kas šiuo atveju yra tas naujai įstatyme numatytas patikimas mokesčių mokėtojas ir kokios yra kylančios naujojo teisinio reguliavimo problemos.
Vadovaujantis VPĮ nuorodomis į kitus teisės aktus, mokesčių mokėtojas (šiuo atveju tiekėjas) būtų laikomas atitinkančiu minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, kai:
- Tiekėjui per paskutinius trejus metus nebuvo paskirta bauda už: 1) pajamų neįtraukimą į apskaitą; 2) į buhalterinę apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio mokėjimą; 3) nepagrįstą PVM atskaitą ir leidžiamų atskaitymų didinimą; 4) tiekėjo vadovo ar kitų atsakingų asmenų privačių poreikių tenkinimą tiekėjo lėšomis; 5) paramos panaudojimą ne pagal paskirtį. Vis tik, vien baudos paskyrimas šiuo atveju nereiškia, kad mokesčių mokėtojas yra nepatikimas, kadangi nepatikimu tiekėjas tampa jei bauda yra paskirta šiais pažeidimais neapskaičiavus daugiau kaip 15 000 EUR mokesčių;
- Tiekėjas per paskutinius trejus metus nebuvo baustas už nelegalų darbą;
- Tiekėjas ir (ar) jo vadovas per paskutinius trejus metus nebuvo nuteistas už sukčiavimą, neteisėtą praturtėjimą, nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamą veiką finansų sistemai;
- Tiekėjo vadovui ar kitam atsakingam asmeniui per paskutinius vienus metus nebuvo paskirta 1 500 eurų ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą tam tikruose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose, ir (ar) jam nebuvo paskirta bauda už tokį administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai.
Atitinkamai sprendžiant, ar tiekėjas atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, būtų atsižvelgiama ar tiekėjas atitinka visus aukščiau nurodytus kriterijus, o nustačius priešingai, tiekėjas būtų šalinamas iš viešojo pirkimo procedūros.
Vis tik, iš esmės pakankamai aiškus tiekėjo pašalinimo pagrindas gali tapti galvos skausmu ir pačioms perkančiosioms organizacijoms, kadangi norint pašalinti tiekėją iš viešojo pirkimo, reikia nustatyti ne tik, kad tiekėjas neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, bet kad tiekėjas tuo pačiu yra laikomas padariusiu šiurkštų profesinį pažeidimą. Būtent dėl nurodytos sąlygos tiekėjų pašalinimas tam tikrais atvejais gali tapti neteisėtu ir nepagrįstu.
Įstatymas šiuo atveju aiškiai nenurodo, kokiu atveju pažeidimas būtų laikomas šiurkščiu. Atitinkamai kiekvienu atveju turėtų būti sprendžiama pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, asmens kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, asmens veiksmų motyvus ir tikslus bei kt. Nesant aiškumo dėl to, kas būtų laikoma šiurkščiu pažeidimu, susiduriame su tam tikra prasme „užprogramuotais“ ginčais tarp perkančiųjų organizacijų ir tokių pašalintų tiekėjų, kadangi atskirais atvejais perkančioji organizacija pažeidimą gali vertinti kaip šiurkštų, o tiekėjas – priešingai.
Vis tik, iš viešojo pirkimo procedūros pašalinti tiekėjai, manantys, kad nors pažeidimas ir buvo padarytas, tačiau atsižvelgiant į konkrečias pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimas negalėtų būti laikomas šiurkščiu, neturėtų vengtis kreiptis į perkančiąsias organizacijas ar net teismą, siekiant apginti savo teisę dalyvauti viešajame pirkime.