Skolos susigrąžinimo klausimas aktualus tiek verslui, tiek fiziniams asmenims. Šis klausimas tampa vis aktualesnis šalyje tebesitęsiant karantino dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos rėžimui ir eilei asmenų susiduriant su veiklos ribojimais bei atitinkamai prisiimtų įsipareigojimų vykdymo pažeidimais. Sutrikę apyvartinių lėšų srautai kelia iššūkius kreditoriams, siekiantiems susigrąžinti skolas iš skolininkų, o pastariesiems ženkliai apsunkina kasdienę veiklą. Tačiau neretai ir fiziniai asmenys, ir verslas nežino skolos išieškojimo būdų bei susiduria su eile klausimų – ar kreiptis į antstolį? ar į skolininką? galbūt į advokatą? ar skolos išieškojimą perduoti skolų išieškojimu užsiimančioms bendrovėms?

Visų pirma, siekiant skolos išieškojimo, svarbiausia tinkamai pasirinkti kuo ekonomiškesnį ir efektyvesnį skolos išieškojimo būdą. Prieš imantis vienokių ar kitokių veiksmų, patartina išsiaiškinti skolininko finansinę padėtį, jo požiūrį į galimą bendradarbiavimą, ypatingai, jei skolininkas susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, įsivertinti galimus skolos išieškojimo kaštus ir finansinę tokių išlaidų grąžą bei terminus. Tinkamai „atlikus namų darbus“, galėsite pasirinkti jūsų situacijai optimaliausią skolos išieškojimo būdą. Taigi, kokie jie yra?

Skolų išieškojimo būdai skirstomi į du – ikiteisminį skolos išieškojimą ir teisminį (priverstinį) skolos išieškojimą.

Ikiteisminis skolos išieškojimas – tai paprasčiausias ir greičiausias kelias atgauti skolą, kuris iš esmės baigiasi tuo, kad skolininkas geranoriškai įvykdo savo įsipareigojimus. Dažnu atveju pakanka skolininką motyvuota rašytine pretenzija, nurodant galimas pasekmes, paraginti vykdyti įsipareigojimus. Jei skolininkas konstruktyviai žiūri į susidariusią skolą ir nevengia jos grąžinti, toks skolininkas nedelsiant po atitinkamos pretenzijos gavimo kreipiasi į kreditorių, jei ne dėl visos skolos sumos sumokėjimo, bet bent jau dėl jos atidėjimo ar išdėstymo.

Atitinkamai, ikiteisminiu skolos išieškojimu visais atvejais siekiama, jog skolininkas geranoriškai padengtų įsiskolinimą ir kreditoriui nereikėtų kreiptis į teismą ir taip tik didinti patiriamas neigiamas finansines pasekmes, ypatingai tais atvejais, kai skolininkas galimai yra nemokus. Taip pat, neretai galime pastebėti, jog ikiteisminis skolų išieškojimas laikomas pigiausiu skolos išieškojimo būdu. Praktikoje tikrai pasitaiko atvejų, kai paraginti skolininką grąžinti skolą ar bent jau ieškoti susitarimo su kreditoriumi užtenka paprasčiausio skambučio, ypač jeigu skolos susidarymo pagrindas ir aplinkybės yra sąlyginai paprastos, pvz.: vėluojama vykdyti paskolos sutartį.

Taigi, raginimų, pretenzijų ir derybų būdu pasiekiamas rezultatas dažniausiai būna pats efektyviausias ir neužkerta kelio galimam šalių bendradarbiavimui ateityje. Dėl to visada yra rekomenduotinas kreditoriams. Kreipimąsi į skolininką (pretenziją, raginimą ir pan.) parengti gali pats kreditorius arba pagalbos kreiptis tiek į profesionalius teisininkus, tiek skolų išieškojimo bendroves.

Svarbu akcentuoti, jog nors šis skolos išieškojimo kelias ir laikytinas neteisminiu, tačiau šalių pasiektas susitarimas, pvz.: dėl skolos grąžinimo atidėjimo, gali būti teikiamas tvirtinti teismui. Atitinkamai, jeigu skolininkas net teismui patvirtinus tokį šalių susitarimą ir toliau ignoruotų savo pareigas bei skolos negrąžintų, teismo patvirtintas susitarimas (taikos sutartis) būtų priverstinai vykdytinas dokumentas, t.y. kreditorius galėtų kreiptis į antstolį dėl priverstinio susitarimo vykdymo. Atitinkamai tik esant teismo sprendimui, kuriam prilyginama šalių sudaryta bei teismo patvirtinta taikos sutartis, ir išduotam vykdomajam dokumentui, galima kreiptis į antstolį dėl skolos išieškojimo. Visais kitais atvejais antstolis ikiteisminiame skolos išieškojimo procese iš esmės nenuveiks daugiau, nei galėtų kiti profesionalūs teisininkai.

Teisminis skolos išieškojimas. Na o ką gi daryti jei skolininkas vengia bendradarbiauti ir grąžinti skolą geranoriškai? Kaip jau minėta, bet kuri skola priverstinai gali būti išieškoma tik teismo sprendimo pagrindu. Todėl, jeigu skolininkas geranoriškai skolos negrąžina, neišsiversime be teisminio proceso.

Tačiau net ir kreipimosi į teismą atveju, kreditorius, įvertinęs visas aplinkybes bei turimus skolą pagrindžiančius įrodymus ir siekdamas kuo ekonomiškiau bei kuo operatyviau atgauti skolą, gali savo nuožiūra rinktis vieną iš toliau aptariamų procesinių būdų. O jų yra trys:

  • pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo

Praktikoje dažnai apibūdinamas kaip pats ekonomiškiausias ir greičiausias būdas prisiteisti skolą. Jo esmė tokia, kad kreditoriui pateikus teismui nustatytos formos (šabloninį) prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo, teismas tik formaliai įvertina įrodymus ir priima teismo įsakymą (viskas vyksta rašytinio proceso tvarka ir šalys į teismą nėra kviečiamos).

Teismo priimtas įsakymas įsiteisėja per 20 dienų nuo jo įteikimo skolininkui. Taigi, teismas skolininkui suteikia 20 dienų terminą įvykdyti įsipareigojimus, t.y. grąžinti skolą, arba pareikšti prieštaravimus. Jeigu skolininkas skolos negrąžina arba nepareiškia prieštaravimų per minėta terminą, teismo įsakymas įsiteisėja ir yra priverstinai vykdomas antstolio.

Taip, už procesą mokamas žyminis mokestis šiuo atveju bus mažiausias, o paties teismo įsakymo išdavimas tikrai greitas. Tačiau, jeigu skolininkas prieštarauja teismo įsakymui, o prieštaravimas gali būti visiškai nemotyvuotas ir apsiriboti tiesiog prieštaravimu kaip tokiu (ar net ir tais atvejais, kai teismo įsakymas skolininkui neįteikiamas), jis yra naikinamas ir kreditorius toliau procesą gali tęsti ieškinio teisenos (bendra) tvarka, kas atitinkamai reiškia papildomas kreditoriaus išlaidas teisinėms paslaugoms ir žyminiam mokesčiui bei ženkliai prailgina visą procesą. Būtent dėl šios priežasties negalėtume šio teisminio skolos išieškojimo būdo, nors ir pačio paprasčiausio, laikyti ekonomiškiausiu ir greičiausiu, ypatingai tai atvejais, kai susiduriame su piktybiškai įsipareigojimus vykdyti vengiančiais skolininkais.

  • ieškinys dokumentinio proceso tvarka

Vien iš teisės aktuose įtvirtinto pavadinimo akivaizdu, kad šiuo atveju teismui yra reiškiamas ieškinys, kurį prašoma nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (viskas vyksta raštu ir šalys į teismą nėra kviečiamos). Panašiai kaip ir teismo įsakymo išdavimo atveju, teismas formaliai patikrina ieškinio pagrįstumą bei pateiktus įrodymus ir priima preliminarų sprendimą.

Teismo priimtas preliminarus sprendimas įsiteisėja per 20 dienų nuo jo įteikimo skolininkui. Taigi, ir šiuo atveju teismas skolininkui suteikia 20 dienų terminą įvykdyti įsipareigojimus, t.y. grąžinti skolą, arba pareikšti prieštaravimus. Tačiau svarbu tai, jog priešingai nei teismo įsakymo atveju, prieštaravimas dėl preliminaraus teismo sprendimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas bei atitikti Civilinio proceso kodekse nustatytus reikalavimus. Atitinkamai skolininkui, kuris nesutiks su teismo sprendimu, neužteks tik „prieštarauti“, jis turės teismui pateikti motyvuotą prieštaravimą.

Skolininko prieštaravimų pagrįstumas toliau sprendžiamas bendra tvarka, t.y. rengiamas teismo posėdis, į kurį kviečiamos šalys. Teismui įvertinus šalių pozicijas preliminarus sprendimas paliekamas galioti arba naikinamas. Pažymėtina, kad šiuo atveju, skolininkui net ir pareiškus prieštaravimus, ginčas gali būti nagrinėjamas toliau kreditoriui nereiškiant naujo ieškinio. Taip atitinkamai sutaupomos teisinės išlaidos, lyginant su teismo įsakymo panaikinimo atveju.

Atsižvelgiant į visas procesines aplinkybes (žyminis mokestis dvigubai mažesnis nei teikiant ieškinį ginčo teisenos tvarka, procesas visais atvejais bent dvigubai greitesnis, mažesnės išlaidos teisinėms paslaugoms) ieškinys dokumentinio proceso tvarka turėtų būti laikomas pačiu efektyviausiu ir ekonomiškiausiu keliu priverstine tvarka atgauti skolą.

  • ieškinys ginčo teisena (bendrąja tvarka)

Vienareikšmiškai ilgiausias ir brangiausias skolos priteisimo būdas. Tačiau šiuo keliu skola gali būti išieškoma nepaisant to, ar pavyksta surasti skolininką ir įteikti jam dokumentus, taip pat nepaisant skolininko prieštaravimų. Kadangi visais atvejais teismas turi bylą išspręsti iš esmės ir tik priimdamas galutinį sprendimą nustatys šalių argumentų pagrįstumą. Taigi, šis kelias efektyviausias tuomet, kai objektyviai galima spręsti, jog aukščiau aptarti būdai nesuveiks ir skolininkas vilkins ar kitais būdais trukdys procesui.

Skolininkui aktyviai vengiant priimti teismo siunčiamus dokumentus bei aktyviai ginantis teisme, procesas vien tik pirmosios instancijos teisme gali užtrukti ir 1,5 metų. Tad tai tikrai ne pats operatyviausias kelias skolai atgauti. Be to ir pakankamai brangus, kadangi teks mokėti pilną žyminį mokestį, kuris sudaro 3 proc. nuo skolos sumos, patirti teisines išlaidas, vykti į teismo posėdžius arba į juos deleguoti atstovą.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau aptarti teisminio skolos išieškojimo būdai, turėtų būti taikomi tai atvejais, kai skolininko finansinė padėtis (skolininkas turi nekilnojamojo turto, gautinų sumų ir pan.) leidžia pagrįstai tikėtis, jog teismo sprendimas bus įvykdytas. Kitu atveju, t.y. jeigu skolininkas neturi turto ir akivaizdu, jog neturi galimybės padengti įsiskolinimo, kreditoriams rekomenduotina inicijuoti skolininko nemokumo (bankroto arba restruktūrizavimo) procesą. Pradėjus skolininko nemokumo procesą, kuris dažnai visiškai nepagrįstai tapatinamas su skolininko, ypač juridinio asmens atžvilgiu, pabaiga ir skolos beviltiškumu, kreditoriui suteikiamos gana plačios teisės. Taigi, nemokumo procesas tikrai nereiškia pabaigos, tačiau kreditorius turi aktyviai naudotis savo teisėmis ir esant pagrindui ginčyti skolininko sudarytus sandorius ir pan. Galu gale galima ir tokia situacija, jog skola, kaip kreditoriaus patirta žala, gali būti atlyginama skolininko vadovo ar kontroliuojančių asmenų (tyčinio bankroto atveju).

Ar galima areštuoti skolininko turtą?

Jeigu kreditorius turi pagrindo manyti, jog skolininkas teismo proceso metu gali elgtis nesąžiningai ir imtis veiksmų savo turimam turtui nuslėpti ar kitaip apsunkinti kreditoriaus galimybes atgauti skolą, visais atvejais kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo, kartu galima prašyti teismo taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones (tokį prašymą galima pateikti su ieškiniu arba dar tik planuojant kreiptis į teismą), pvz.: prašyti teismo areštuoti skolininko turtą bei banko sąskaitoje turimas lėšas.

Svarbu tai, kad toks prašymas būtų pagrįstas konkrečiais duomenimis ir įrodymais (nors praktikoje teismai labai įvairiai taiko kasacinio teismo praktiką ir tikrai ne visada laikinąsias apsaugos priemones taiko ar atsisako taikyti pagrįstai) apie skolininko nesąžiningą elgesį.

Taigi, prieš kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo verta apsvarstyti, ar prašyti teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir taip apsaugoti savo interesus nuo galimai nesąžiningų skolininko veiksmų.

————————————————————

Apibendrinant aptartus skolos išieškojimo būdus, labai svarbu įvertinti visas galimybes, turimus įrodymus, finansines ir laiko sąnaudas realiai skolą atgauti ir tik jas įvertinus pasirinkti vieną iš aukščiau aptartų kelių (pvz.:, galbūt skolininkas neturi deklaruotos gyvenamosios vietos (ji deklaruota prie savivaldybės) ir ieškinio pareiškimas dokumentinio proceso tvarka apskritai netikslingas ir net neįmanomas ir objektyviai lieka tik ginčo teisena).

 

*pateiktos įžvalgos yra tik bendro pobūdžio. Kiekviena konkreti situacija turi būti vertinama individualiai ir tik tuomet parenkamos teisinės priemonės problemai spręsti