Viešųjų pirkimo įstatyme (VPĮ) nurodyta, kad tiekėjai, kurie ketina pasitelkti kitus ūkio subjektus viešo pirkimo sutarčiai vykdyti, teikdami pasiūlymus privalo juos „išviešinti“, t. y. jau teikiamame pasiūlyme nurodyti tokio ūkio subjekto pavadinimą, kontaktus, dalį darbų, kuriems vykdyti ūkio subjektas atlikti yra pasitelkiamas ir kt., kadangi kitu atveju, pasiūlymas bus atmestas, kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui kyla klausimas, kokiu metu ir kokius ūkio subjektus privalu išviešinti?

Kaip žinia, tiekėjai dalyvaudami viešajame pirkime turi teisę remtis kitų subjektų pajėgumais. Viena iš populiariausių tokių rėmimosi formų – subrangovų pasitelkimas. Subrangovai viešajame pirkime gali būti pasitelkiami tam, kad pats tiekėjas (rangovas) atitiktų perkančiosios organizacijos keliamus kvalifikacijos reikalavimus, arba tiesiog su tikslu pavesti subrangovui vykdyti tam tikrą perkančiosios organizacijos perkamų statybos rangos darbų dalį.

Kalbant apie būtinybę išviešinti subrangovus, kuriuos ketinama pasitelkti, svarbus aspektas, kokiu tikslu subrangovas yra pasitelkiamas.

Tiekėjas iš anksto privalo išviešinti tuos subrangovus, kurių pajėgumais, t. y. kvalifikacija, jis ketina remtis, tam jog pats atitiktų perkančiosios organizacijos tiekėjams keliamus kvalifikacijos reikalavimus. Išviešinti iš anksto reiškia, jog tokio subrangovo pavadinimas, kontaktiniai duomenys ir kita perkančiosios organizacijos prašoma informacija turi būti nurodama jau pačiame pirkimui teikiamame pasiūlyme. Tokio reikalavimo tikslas yra patikrinti, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyto konkretaus subrangovo kvalifikacija atitinka jo atliktinai darbų daliai keliamus reikalavimus.

Tuo tarpu, kai tiekėjas pats (be subrangovo) atitinka visus perkančiosios organizacijos tiekėjams keliamus kvalifikacijos reikalavimus subrangovus, kurių pajėgumais, t. y. kvalifikacija, nesirems, tiekėjas gali išviešinti po pasiūlymo pateikimo termino pabaigos. Pagal VPĮ subrangovas turėtų būti išviešinamas sudarius pirkimo sutartį, tačiau ne vėliau negu pirkimo sutartis pradedama vykdyti. Taigi, pirkimo procedūrų stadijoje nežinodamas, kuriems konkrečiai ūkio subjektams (subrangovams) subrangos sutartimis bus pavesta atlikti dalį darbų, tiekėjas neturi pareigos išviešinti (atskleisti) ūkio subjektų (subrangovų), kurių pajėgumais, t. y. kvalifikacija, jis nesiremia.

Reiktų nepamiršti, kad perkančiąją organizaciją visu pirkimo sutarties vykdymo metu privalu informuoti, tiek apie subrangovų kontaktinių duomenų pasikeitimą, tiek ir apie naujus subrangovus, kurie pasitelkiami vėliau, t. y. jau vykdant pirkimo sutartį.

Kalbant apie subrangovus viešuose pirkimuose, taip pat svarbus yra subrangos atribojimas nuo kitų ūkio subjektų bendradarbiavimo formų. Pagrindinis kriterijus šiam atribojimui yra trečiųjų asmenų veiksmai dėl pirkimo objekto, t. y. ar šie tiesiogiai ir aktyviai prisideda prie perkančiosios organizacijos poreikių tenkinimo ar netiesiogiai, tik tiekėjui suteikdami priemones, reikalingas viešojo pirkimo sutarčiai vykdyti.

Jei, vykdant viešojo pirkimo sutartį, trečiojo asmens veikla apsiriboja tik prievoliniais santykiais su tiekėju dėl tam tikrų įrenginių, patalpų ir kt. (panauda, nuoma ir pan.), tai nepripažįstama viešojo pirkimo sutarties dalies vykdymu, t. y. subranga. Tokiu atveju tiekėjas, naudojantis kitam subjektui priklausančią infrastruktūrą, pats teikia ar atlieka paslaugas ar darbus, o kitam subjektui priklausančios infrastruktūros naudojimas yra tik priemonė ją teikti, bet ne subranga. Perkančiajai organizacijai paprastai nėra svarbu, ar tiekėjas sutarčiai vykdyti reikalingą infrastruktūrą valdo kaip savininkas ar kitokiu teisėtu pagrindu, jai svarbiau įsitikinti, kad jis turės realių galimybių šia infrastruktūra naudotis visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį.