Statybų sektoriaus dalyviai turi būti itin atidūs atlikdami darbus užsakovo asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti. Neseniai priimtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiais Teismas (LAT) konstatavo, jog rangovas (verslininkas) nukrypęs nuo statinio techninio projekto reikalavimų turi pareigą atlyginti tokiam užsakovui neturtinę žalą, nepaisant to, jog užsakovas tokio reikalavimo ieškiniu net nebuvo pareiškęs.
LAT nagrinėtoje byloje ginčas tarp šalių kilo rangovui pastačius žemesnį gyvenamąjį namą ir tokiu būdu nukrypus nuo statinio techninio projekto reikalavimų. Ieškovas (vartotojas) gavęs kitokios kokybės daiktą, nei buvo sutarta, kreipėsi į teismą dėl statybos rangos sutarties nutraukimo bei kiek daugiau nei 26 000 Eur dydžio nuostolių dėl galimo trūkumų šalinimo priteisimo. Nepaisant to, kad teismai laikėsi pozicijos, jog minėto dydžio nuostolių priteisimas ir sutarties nutraukimas nėra proporcinga priemonė statybos darbus atlikusio rangovo atžvilgiu, galutiniu sprendimu ieškovui buvo priteista 3 000 Eur dydžio neturtinė žala ir mažoji dalis trūkumų šalinimo išlaidų, vos 700 Eur. Priteisdamas ieškovui 3 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kurios nebuvo prašoma ieškiniu, LAT rėmėsi, tiek Civiliniame kodekse įtvirtintomis specialiosiomis vartotojo teisių apsaugą užtikrinančiomis taisyklėmis, tiek būtinybe įgyvendinti Civilinio proceso kodekse numatytus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.
Ilgametę patirtį statybų teisės srityje turinčios Legalit komandos nuomone, tokia LAT praktika verčia statybos dalyvius labiau pasitempti sudarant susitarimus su užsakovais, kurie statybos darbus perka savo asmeniniams ar šeimos poreikiams, kitaip tariant vartotojais.
Kokias „klaidas“ šiuo atveju galima įžvelgti ir ko vertėtų „pasimokyti“?
Žodiniais susitarimais (įskaitant neišsamų susirašinėjimą el. paštu) tarp rangovo ir užsakovo, kuris statybos darbus perka savo asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti, praktiškai neįmanoma remtis nagrinėjant ginčą dėl darbų kokybės teisme. Atitinkamai to, jog nukrypimai nuo statinio techninio projekto reikalavimų buvo atlikti gavus užsakovo sutikimą, LAT nagrinėtoje byloje nepavyko įrodyti ir atsakovui. Todėl visi statinio techninio projekto pakeitimai bei nukrypimai, turi būti atlikti: 1) gavus tik rašytinį užsakovo sutikimą, ir 2) rangovui raštu išaiškinus tokio pakeitimo/nukrypimo įtaką darbų rezultatui. Nesant rašytinių įrodymų apie tai, kad atitinkamas sprendinys buvo vykdomas suderinus tai su užsakovu, kyla rizika, kad užsakovui bus priteistos ne tik trūkumų šalinimo išlaidos, bet ir neturtinė žala. Be to, reiktų nepamiršti pasirūpinti techninio projekto pakeitimų tinkamu įforminimu ir suderinimu su projekto autoriumi ir kitais atsakingais asmenimis.
Taip pat svarbu pažymėti, kad nepaisant to, ar statybos darbus atlieka individualią veiklą vykdantis arba pagal verslo liudijimą dirbantis asmuo, ar maža statybos įmonė, sutartyje su vartotoju toks rangovas laikomas patyrusiu verslininku, ko pasekoje rangovui būtų taikomos aukščiau aptartos taisyklės ir atsakomybės sąlygos. Todėl prieš imantis įgyvendinti statinio techninio projekto pakeitimus, būtina užsitikrinti užsakovo rašytinį pritarimą ir pasikonsultuoti su teisininku, kad vėliau pats darbų atlikimas netaptų neatlygintinis ar nuostolingas.